Tai, ką reikia žinoti prieš zondavimą

Autorius www.sveikazmogus.lt   Marius ANGLICKIS

Širdies kraujagyslių angiografija (visuomenėje labiau žinoma kaip zondavimas) yra vienas tiksliausių diagnostikos metodų, leidžiančių nustatyti širdies ir kraujagyslių patologiją. Pasak Santariškių klinikų Kardiologijos angiologijos centro gydytojo intervencinio kardiologo Nerijaus MISONIO, neseniai su kolegomis atlikusio pirmąją Lietuvoje pilvo aortos aneurizmos stentavimo operaciją, intervencinių kardiologinių procedūrų – tiek diagnostinių, tiek gydomųjų – daugėja ir daugės, todėl kiekvienas turėtų žinoti, kokia tai procedūra ir kaip jai tinkamai pasiruošti.

Kodėl atliekama koronarografijos
Koronografija ne tik leidžia labai tiksliai ištirti širdies kraujagysles ir nustatyti jų pakitimus, bet ir suteikia galimybę parinkti tinkamiausią gydymo metodą. Kadangi tai yra sudėtingas tyrimas, jis atliekamas tik tada, kai būtina. Dažniausiai – sergantiesiems koronarine širdies liga, po persirgto miokardo infarkto, žmonėms, sergantiems sunkia krūtinės angina.
Zondavimas leidžia tiksliai nustatyti:
● ar yra širdies kraujagyslėse pakitimų (susiaurėjimų),
● kiek jų yra,
● kuriose kraujagyslėse yra susiaurėjimų,
● kokio laipsnio tie susiaurėjimai.
Susiaurėjimus sukelia aterosklerozinės plokštelės, didėjančios dėl jose besikaupiančio cholesterolio, – todėl kraujas sunkiau jomis prateka. Sutrikus širdies audinio mitybai vystosi širdies raumens „badas“, žmogus pradeda jausti krūtinės skausmus. Nieko nedarant gali kilti įvairių komplikacijų (miokardo infarktas, kardiogeninis šokas, gyvybei pavojingi ritmo sutrikimai ar net staigi koronarinė mirtis). Atlikus šį tyrimą ir paskyrus tinkamą gydymą, viso to įmanoma visiškai išvengti ir užtikrinti visavertį gyvenimą.
Kaip atliekamas tyrimas
Dauguma žmonių bijo bendrinės nejautros. Darant koronarografiją ir intervencinę gydomąją procedūrą ligonis nėra „užmigdomas“, visą procedūros laiką jis būna sąmoningas. Tai leidžia išvengti neigiamų bendrinės nejautros pasekmių ar komplikacijų. Jei žmogus procedūros metu pajunta ką nors negero, jis gali tai pranešti medicinos personalui, ir šis iškart imsis reikiamų veiksmų.
Procedūra atliekama pro šlaunies arba rankos arterijas. Pacientas paguldomas ant specialaus stalo, tada į būsimą punkcijos vietą suleidžiama vietinio nuskausminamojo preparato. Specialia adata praduriama oda, poodinis sluoksnis ir į šlaunies ar rankos arteriją įstumiamas plonas, vos kelių milimetrų kateteris (zondas). Kraujagyslės iš vidaus neturi skausmo receptorių, todėl žmogus procedūros metu beveik nieko nejaučia. Kateteris atsargiai nustumiamas per aortą iki širdies kraujagyslių. Pro zondą leidžiama specialios rentgeno spindulius atspindinčios jodo turinčios kontrastinės medžiagos. Iš skirtingų taškų „filmuojant“ judančiu rentgeno vamzdžiu, išryškėja širdies kraujagyslių vaizdai. Gydytojas specialiame ekrane mato kraujagysles ir jų pakitimus.
Nustačius širdies arterijų pakitimus, procedūra baigiama, ištraukiamas kateteris. Ant punkcijos vietos uždedamas tvarstis ir svoris, kurį pacientas laiko 4–6 valandas.
Atsižvelgiant į pažeidimo laipsnį parenkama optimali gydymo taktika
● Kai kraujagyslių susiaurėjimų nėra ar jie nedideli ir netrikdo širdies raumens aprūpinimo krauju, gydoma vaistais, koreguojami rizikos veiksniai. Paskyrus dietą ar vaistų, mažinančių aterosklerozinės plokštelės formavimąsi, siekiama sustabdyti ligos progresavimą.
● Balioninis kraujagyslių plėtimas (perkutaninė koronarinė angioplastika ir/ar stentavimas). Ši procedūra atliekama, kai yra vienas ar keli susiaurėjimai. Panašiai, kaip ir zonduojant, specialiu kateteriu nukeliaujama iki širdies. Pasiekus pažeistą kraujagyslę, susiaurėjimo vietoje įkišama speciali viela, ant jos užmaunamas balionėlis. Išpučiant balionėlį suardomi susiaurėjimai ir normalizuojama kraujotaka. Jei iki galo normalizuoti kraujotakos arterijoje nepavyksta, implantuojama speciali konstrukcija – stentas (grąžinamas kraujagyslės vientisumas).
● Aortos–koronarinės jungties operacija (šuntavimas). Operacija atliekama, kai kraujagyslėse nustatoma dauginiai išplitę pakitimai ir negalima gydyti kitais būdais. Operacijos esmė – iš kojos paimama vena, kurios vienas galas įsiuvamas į širdies arteriją žemiau susiaurėjimo vietos, kitas į aortą. Taip pat galima suformuoti jungtį, paėmus arterijas iš rankos. Sukuriamas šuntas, pagerinantis širdies mitybą.
Kaip pasiruošti procedūrai ir kaip elgtis po jos
Dažnai žmonės nežinodami tinkamai nepasiruošia zondavimo procedūrai. Pirmiausia žmogus tūrėtų susipažinti su procedūra, jos eiga, aptarti visas galimas komplikacijas su gydytoju ir apsispręsti, ar jam ši procedūra priimtina. Jeigu pacientas jautrus kokiems vaistams ar jodo preparatams, turi apie tai perspėti medicinos personalą. Jei žmogus labai jaudinasi, paskiriama raminamųjų.
Prieš atliekant procedūrą ligonis turi būti negėręs ir nevalgęs bent 5–6 valandas. Būtina nusiskusti kirkšnies srities plaukus. Prieš zondavimo procedūrą patartina pasišlapinti.
Po zondavimo ligoniui rekomenduojama gulimasis režimas, gerti kuo daugiau skysčių, kad iš organizmo išsivalytų rentgeno kontrastinė medžiaga.